Kiekvienas ginčas, tiek teisinis, tiek ir ne, turi savo sprendimo ypatybes bei būdus. Tai, kaip sprendžiate tarpusavio ginčą ar problemą daug pasako apie jus patį bei jūsų charakterį. Visiems palinkėčiau taikių ginčo sprendimo būdų, tačiau ne besąlygiškai ir ne savo teisių sąskaita. Pasitaiko atvejų, kai pasirinkimas kariauti ginantis yra geresnė alternatyva nei skurdi ir abejotina taika.
O kokiu būdu jūs spręstumėt santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo, turto dalybų ir kt. klausimus?
Kompleksinis – sudėtingasis skyrybų būdas. Tai santuokos nutraukimas ginčo teisena, kuomet į teismą kreipiamasi ieškiniu išdėstant savo reikalavimus.
Kodėl vadinu šį būdą sudėtinguoju? Nes jis pareikalauja energinių ir tam tikrais atvejais finansinių resursų iš besiginčijančios šalies. Taip pat reikalinga paties asmens disciplina. Į teismą kreipiantis ieškiniu, savo pozicijai įrodyti ir apginti reikia surinkti įrodymus, kai kuriais atvejais juos susisteminti, pateikti teismui. Dalį dokumentų gali padėti surinkti teisinis atstovas turintis įgaliojimą, tačiau tikrai ne visus.
Besikreipiant į teismą ieškiniu, reikia nusiteikti, kad ginčo kelias bus ilgesnis. Nusiteikite, kad gali tekti bėgti maratoną, o ne trumpą distanciją. Jei turėsite tokį požiūrį, tuomet viskas turėtų būti gerai. Neretai ginče palūžta tie, kurie nusiteikę bėgti sprintą ir mano, kad jų ginčas išsispręs vos per pora procesinių veiksmų. Tokie žmonės nesitiki, kad priešakyje jų laukia maratonas.
Ginčo teisena, ypač šeimos teisės bylose, kur pirmenybė teikiama ir tiesioginiam paties besiginčijančio asmens dalyvavimui, pareikalauja iš asmens atkaklumo, vidinės stiprybės.
Tikrai verta kreiptis į teismą ginčo teisena, jei šeiminiam teisiniam santykyje jūsų arba jūsų vaikų teisės yra pažeidžiamos, jei turto dalybos vyksta netolygiai arba netolygiai norima pasiskirstyti teisėmis ir pareigomis vaikų išlaikyme, jų auginime. Tokiais atvejais nuolaidų priešingai pusei neturėtų būti. Atminkit, kad būtent jums, o ne kam kitam teks gyventi tame teisių pažeidime. Ilgalaikis buvimas savo teisių pažeidime padaro žalą pačiam asmeniui, jo asmenybei. Ypač, jei asmuo tai toleruoja ir priima kaip savo duotybę. Tokiu atveju tikėtina, kad ilgainiui iškils savivertės problemos, kurios bus lydimos ir kitų negatyvių pasekmių.
Kaip suprasti ar mano teisės pažeidžiamos, jei neturite teisinio išsilavinimo ir neišmanote įstatymų bazės? Manau, atskaitos tašku galėtų būti prigimtinės teisės principas, kad visi asmenys, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, tautybės ir lyties, yra lygūs visame kame, turto dalybose, vaikų priežiūroje ir kt. Uždavus sau klausimą, ar tam tikroje situacijoje tarpusavyje dalinantis teisėmis ir pareigomis, jaučiu, jog yra išlaikoma pusiausvyra, jog gaunu tiek pat ar panašiai, kiek ir reikalaujama duoti t.y. siekiama iš manęs gauti, vidinis barometras turėtų suveikti. Jeigu vidumi jaučiate, kad lygiateisiškumo ar pusiausvyros situacijoje nėra, nepaisant visų pateisinimų, kuriuos susigalvosite, tikėtina, kad kažkurioje apimtyje teisės yra pažeidžiamos. Na, o jei vidinis barometras išsiderinęs ir sunku pajusti ar pusiausvyra išlaikoma, ar pažeidžiama, tuomet būtinai konsultuokitės su teisininku. Mano manymu Šeimos teisinis santykis yra pakankamai gerai sureguliuotas. Tik kasdieniame gyvenime, vedini įvairių klišinių įsitikinimų, ne visuomet tuo vadovaujasi patys asmenys.
Esu už tai, kad savo teises reikia ginti t.y. reikia stengtis dėl savęs paties.
Pastebėsiu ir tai, kad ginčo teisena mėgsta naudotis principingi asmenys, kurie į ginčą leidžiasi nebūtinai savo teisių gynimui. Tokie žmonės turi savo išimtinę tiesą, nebūtinai paremtą teisės aktais. Ginčas su tokiais asmenimis išties tampa nemenku savęs išbandymu priešingai pusei. Šiuo atveju labai svarbu profesionalus teisinis atstovas, gebantis situacijos eigą vertinti platesniu, ne tik teisiniu, spektru.

Skyrybos pasitelkiant mediaciją. Mediacija skyrybų procese yra sveikintinas dalykas. Tai kompromisų ieškojimo būdas suvokiant, kad kompromisas atsiranda tik iš abipusių nuolaidų. Jei mediacijos metu norima, kad nuolaidas darytų tik viena besitariančioji pusė, galima sakyti, kad mediacija vyksta netinkamai.
Mediacijos efektyvumą lemia aukštas besitariančiųjų sąmoningumas ir emocinis intelektas t.y. gebėjimas susiprasti, kitaip tariant brėžti ribas tarp to, ko aš savo įsivaizdavimu noriu ir kokia yra realija ar realus poreikis, bei kiek mano įsivaizduojamas noras yra pakankamas ar perteklinis raliam poreikiui. Be viso to reikia girdėti ir išgirsti priešingos pusės norą ir vertinti, kiek jis nutolęs ar atitinkantis realų poreikį. T.y. mediacijos metu svarbu būti išsigryninusiam savo poreikius ir norus (žinoti, ko noriu) bei būti apsisprendusiam, kiek esu pasirengęs ar pasirengusi, daryti nuolaidą priešingai pusei.
Manipuliacija ir psichologinis spaudimas mediacijos metu negalimi, tą turėtų suvaldyti mediatorius. Jei mediacijos metu juntama, kad nuolaidų reikalaujama tik iš vienos pusės, kai tuo tarpu kitos pusės pozicija palaikoma, tikėtina, kad mediacija vyksta netinkamai. Dalyvavimas mediacijoje nėra priverstinis, todėl iš jos galima pasitraukti bet kuriuo metu. Pasiteisinimas dėl pasitraukimo nėra reikalingas, todėl kaltė dėl nutrūkusios ar nutrauktos mediacijos neturėtų būti jaučiama.
Prieš bet kokią mediaciją rekomenduoju pasitarti su teisininku, tam kad žinotumėte savo teises ir galėtumėte jas tinkamai atstovauti mediacijos metu. Nepamirškite, kad mediatorius nėra nei teisėjas, nei jūsų atstovas, jis neturi už jus priiminėti sprendimų ar atstovauti jūsų pozicijai. Save atstovauti turite patys, arba pavesti tai daryti teisininkui.
Papildomai pasakyčiau, kad mediacija nebūtinai bus pigesnis ar greitesnis procesas nei bylinėjimasis teisme. Mediacija valstybės lėšomis apmokama už kelias valandas, vėliau mediacija apmokama bendru sutarimu pagal mediatoriaus nurodytus įkainius. Taip pat nėra užtikrinimo, kad viena iš šalių nesieks pasitelkti mediacijos ginčo vilkinimui.

Greitasis, arba kitaip, sportinis, skyrybų variantas, kai norima kuo greičiau nutraukti santuoką (išeiti iš ginčo), nepriklausomai nuo prisiimamų sąlygų. Mano manymu, tai pats blogiausias ir nepalankiausias variantas.
Skyrybų metu nėra kur skubėti, nes prisiėmus nepalankias sąlygas, neabejotinai prie jų teks sugrįžti vėliau ir vis tiek išspręsti. Skubėdamos, vedinos baimės ar atsakomybės stokos, ginčo šalys neretai netinkamai pasidalija turtą, nusistato pernelyg mažą vaikų išlaikymą ar neapgalvotą bendravimo su vaikais tvarką. Vėliau, praėjus kuriam laikui, patys ginčija savo pasirinkimus, arba siekia atnaujinti procesą.
Šis variantas tinkamas nebent tiems, kurie neturi nei bendro turto, nei bendrų nepilnamečių vaikų, nei bendrų kreditorių, nebeturi emocinio ryšio ir tereikia juridiškai patvirtinti santuokos nutraukimo faktą.
Taigi prieš nutraukiant santuoką būtinai pasitarkite, pasikonsultuokite su teisininku, kad žinotumėte savo galimybes, apgintumėte save, savo teises ir jūsų teisėti lūkesčiai nebūtų nepagrįstai paneigti.

Jei turite klausimų, susisiekime:
📞 865686664
📧 gintare@sirbikyte.eu